Ezechielio 9

₁Tuomet jis man girdint ėmė šaukti visu balsu: „Prisiartinkite, miesto budeliai, kiekvienas su savo naikinimo įrankiu rankoje!“ ₂Ir štai šeši vyrai atėjo keliu nuo aukštesniųjų vartų, kurie yra šiauriniame pakraštyje, kiekvienas nešinas savo žudymo ginklu. Tarp jų buvo vyras, vilkintis drobiniais, su raštininko reikmenimis prie juosmens. Atėję jie sustojo prie žalvario aukuro.

₃O Izraelio DIEVO šlovė buvo pasitraukusi nuo kerubo, ant kurio laikydavosi, prie Namų slenksčio. VIEŠPATS pasišaukė drobiniais vilkintį vyrą su raštvedžio reikmenimis prie juosmens ₄ir tarė jam: „Pereik per miestą, per Jeruzalę, ir pažymėk tavo ženklu kaktas dūsaujančių ir dejuojančių dėl visų bjauriųjų nusikaltimų, kurie jame daromi“. ₅O kitiems man girdint pasakė: „Eikite jam iš paskos per miestą ir žudykite. Tenebūna gailestinga jūsų akis, gailesčio neparodykite. ₆Žudykite ir naikinkite senius, vaikinus ir merginas, mažylius ir moteris, bet nelieskite nė vieno, kuris turi tavo ženklą; – pradėkite nuo mano Šventyklos!“ Ir jie pradėjo nuo seniūnų, kurie buvo priešais Namus. ₇Tuomet jis dar tarė jiems: „Užterškite Namus, pripildykite jų kiemus lavonų. Eikite!“ Jie išėjo ir žudė mieste.

₈Jiems žudant aš buvau paliktas vienas. Parpuolęs kniūbsčias aš šaukiau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Nejaugi išliedamas savo pyktį ant Jeruzalės tu sunaikinsi visą Izraelio likutį?“ ₉Jis atsakė man: „Izraelio ir Judo namų kaltė be galo didelė. Kraštas pilnas kraujo, o miestas – ištvirkimo, nes kalbama: ‘VIEŠPATS paliko kraštą! VIEŠPATS nemato!’ ₁₀Taigi ir mano akis nepagailės, ir aš užuojautos neparodysiu, bet suversiu jų darbus jiems ant galvų“.

₁₁Ir štai vyras, vilkintis drobiniais, su raštvedžio reikmenimis prie juosmens pasirodė ir pranešė: „Padariau, kaip įsakei!“